Atsižvelgiant į socialines, ekonomines ir politines permainas bei tai, kad daugelyje valstybių santuokos ir šeimos sąvokos faktiškai susiliejo, keičiasi šeimos formos, vis dėlto santuoka kuriamą šeimą galima laikyti pragmatiškiausiu, plačiausiai tarptautinės bendrijos mastu pripažįstamu ir saugomu šeimos santykių kūrimo modeliu.
Knygoje kompleksiškai analizuojamos santuokos sudarymo instituto teorinės ir praktinio įgyvendinimo problemos, atskleidžiamos prioritetinės šeimos teisinių santykių kūrimo formos, atitinkančios tarptautinės teisės aktus bei Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką, kartu pateikiami pasiūlymai, kaip mažinti šeimos deinstitucionalizaciją. Autorė formuluoja nuostatas, kaip optimizuoti materialinių ir procedūrinių santuokos sudarymo sąlygų bei draudimų reglamentavimą, t. y. papildyti, pakeisti ar panaikinti galiojančias teisės normas, neatitinkančias šeimos teisinių santykių kūrimo tikslų, poreikių, apsunkinančias jų racionalų funkcionavimą, sudarančias prielaidas jas neadekvačiai interpretuoti.
Monografija skiriama teisininkams, sociologams, studentams, taip pat visiems, kas domisi šeimos teisės problemomis.