Monografijoje apibendrinama įvairių teisės šaltinių, nacionalinių ir perimtų, galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijoje 1918-1940 m., paplitimas, jų lyginamoji dalis, savybės, valdžios pastangos juos tobulinti ir tvarkyti.
Lietuvos 1918-1940 m. teisės šaltinių problema mažai tirta, nors tebėra aktuali ne vien istoriniu-teoriniu, bet ir praktiniu požiūriu, nes iki šiol nespėjo visiškai nunykti teisiniai santykiai, ypač tokių socialiai jautrių sričių kaip nuosavybė ir paveldėjimas, atsiradę to meto galiojusios teisės pagrindu. Dėl šios priežasties teismuose ir kitose valstybės institucijose, sprendžiant nuosavybės ar kitus klausimus, tebekyla reikalas ieškoti senųjų teisės šaltinių ir jais remtis.
Leidinys skiriamas esamiems ir būsimiems teisininkams, taip pat visiems, kurie domisi Lietuvos teisės praeitimi ir dabartimi.