Tai biografinis Juozo Augustaičio, dvylika metų nežinia už ką kentėjusio kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje, pasakojimas, stebinantis pusės amžiaus senumo absurdiškų įvykių tikslumu. Svarbiausioji knygos dalis, kaip teigia pats autorius, laiškai, kurie tapo Augustaičių šeimos relikvija. Dvylika metų trukęs autoriaus susirašinėjimas su kitan Sibiro kraštan ištremta žmona ir ten be tėvo augusiu sūnumi, Lietuvoje likusiu broliu - pats tiksliausias įvykių liudininkas. Knyga iliustruota autoriaus sūnaus Algio Augustaičio tapybos darbais.