„Tai tarsi diptichas, susidedantis iš nelaisvės zonos istorijų ir laisvės zonos patirčių. Pastaroji susijusi su mano pačios išgyvenimais, patyrus mylimojo išdavystę. Nenorėjau to pasakoti, bet negalėjau slėpti. Kai pradėjau rašyti šią knygą, maniau, kad manoji – tada mylimos moters – patirtis bus kaip kontrastas kalėjime atsidūrusioms nelaimėlėms. Bet viskas pasisuko kitaip. Prisiverčiau apie tai prabilti. Atrasti žodžius papasakoti savo išgyvenimus buvo sunkiausia užduotis. Pasakodami apie save mes visi (turbūt?) truputį pavaidinam. Bet buvau taip priblokšta, kad galėjau rimtu veidu daryti kvailiausius dalykus. Ir elgiausi taip tikriausiai todėl, kad troškau. Nenorėjau būti sužlugdyta.“