Draugystės dovana. Tolkienas ir C. S. Lewis

Tolkienas ir C. S. Lewisas išgarsėjo pasaulyje kaip Viduržemio ir Narnijos kūrėjai. Tačiau tik nedaugelis jų skaitytojų ir karštų gerbėjų žino apie itin reikšmingą bei sudėtingą šių dviejų Oksfordo universiteto dėstytojų draugystę. Jei ne nuolatinės Lewiso paskatos, Tolkienas niekada nebūtų baigęs „Žiedų valdovo“. Taip pat ir visa Lewiso kūryba nuo 1926 metų, kai jiedu susitiko, yra paženklinta Tolkieno įtakos. Abu jie buvo labai svarbūs neoficialios Oksfordo literatų draugijos - Inklingų - nariai, o literatūrinės jųdviejų draugystės savitumas gali būti lyginamas su Williamo Wordswortho ir Samuelio Tayloro Coleridge’o, Williamo Cowperio ir Johno Newtono, G. K. Chestertono ir Hilaire Belloco draugyste.

Knygoje apžvelgiamas šių dviejų žmonių gyvenimas, pasakojama, kaip klostėsi nepaprasta, džiugių ir skaudžių akimirkų patyrusi jų draugystė, trukusi iki Lewiso mirties 1963 metais. Jųdviejų skirtybės - temperamento, dvasinės laikysenos, pasakojimo būdo - vis dėlto neįstengė nustelbti to, kas juos siejo: bendros vizijos, tebeįkvepiančios milijonus viso pasaulio skaitytojų.

Colinas Duriezas yra parašęs daug darbų apie Tolkieną bei C. S. Lewisą ir apie jų sukurtus Viduržemio bei Narnijos pasaulius. Šia tema jis taip pat skaitė paskaitas. Naujausieji Duriezo veikalai yra „Tolkienas ir Žiedų valdovas: kelionės į Viduržemį vadovas“ („Tolkien and The Lord of the Rings: A Guide to Middle-Earth“), „C. S. Lewiso enciklopedija“ („The C. S. Lewis Encyclopedia“) bei kartu su Davidu Porteriu parašytas „Inklingų žinynas“ („The Inklings Handbook“).