Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai
Lietuvos kariuomenės savanoris, viršila Antanas Šukys savo atsiminimuose pasakoja apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje 1919-1921 metais, kovas už atsikūrusios Lietuvos valstybės laisvę.
Jaunam savanoriui už Lietuvos teisę egzistuoti teko kautis visuose šių kovų frontuose - prieš bolševikinę Rusiją, bermontininkus ir prieš lenkus.
Autoriaus pasakojimas perkelia j žūtbūtinių kovų už Lietuvą sūkurį - kruvinas durtuvų kautynes, artilerijos apšaudymus, švininį kulkosvaidžių kulkų lietų, karių patirtus žygių bei gyvenimo apkasuose sunkumus.
A. Šukys vaizdžiai pasakoja apie karių kasdienybę, linksmus pafrontės ir užnugario nutikimus, situacijas, kai žmonės mirties akivaizdoje pasielgia stulbinamai išradingai ar neįtikėtinai kvailai.
Nesunku pajausti jauno kario, nuoširdaus Lietuvos patrioto pasididžiavimą, kai negausi, paskubomis apmokyta, prastai aprūpinta ir menkai ginkluota Lietuvos kariuomenė jo akyse tampa jėga, galinčia apginti gimtąją šalį nuo gausių ir pavojingų priešų.
A. Šukio knyga „Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai" kupina paprasto ir nuoširdaus kareiviško humoro, stiprių emocinių išgyvenimų, patyrus sunkų ir kruviną mūšį vyras prieš vyrą, liūdesio dėl kritusių kovos draugų, pagarbos drąsiesiems, paniekos bailiams ir niekšams, pasiryžimo kautis iki pergalės arba mirties, ir tuo pat metu labai žmogiško požiūrio į priešo karius.
