Lietuvių žurnalisto V.Gustainio (1896-1971) memuaruose pasakojama apie šiurpiausią jo gyvenimo laikotarpį - 15 metų trukusią tremtį, kalinimą ir patirtas kančias stalininių budelių naguose. 1965 metais, jau beveik dešimtmetį kvėpavęs laisvės oru, jis baigė rašyti savo prisiminimus, kurie yra neįkainojamas autentiškas dokumentas apie siaubingą asmenybės kulto epochą, nusinešusią milijonus aukų, suluošinusią ne vienos kartos likimą. Knygoje taip pat pirmą kartą skelbiami Sofijos Čiurlionienės laiškai V.Gustainio šeimai į Altajaus kraštą.