Knyga parašyta gyvu, jeigu įmanoma taip pasakyti, šokinėjančiu stiliumi, įvykiai pinami vienas po kito, nenuslysta į gilią psichologinę ar kitokio pobūdžio analislitiką. Iš studentų gyvenimo pateikiama nemažai anekdotiško pobūdžio epizodų, ir dėl to tekstas, jį skaitant, dvelkia gyvu pasauliu, tikrais tėvų ir vaikų rūpesčiais.
Įdomiai ir netrafaretiškai aprašytas giminės medis, jo šakų ir šakelių augimas ir žydėjimas, brendimas, galiausiai ir vaisių skynimas. Poetiškai išryškinti ir aptarti medžių pasaulio atspindžiai žmonių likimuose, o ir pačių žmonių, kaip lietuviškų medžių „žaliasis pasaulis“, kuris puošia mūsų žemę, teikia mums pavėsį, suteikia jėgų gyventi