Iš paskendusio pasaulio: straipsniai, essay, kritika, kronikos (1946-1958)

"Iš paskendusio pasaulio!.. Palauk, argi tai ne žodžiai, kurių laukiau, kurių man seniai reikėjo? Gal jie ne patys geriausi, bet kaip tik tokie, kurie man buvo būtini ir tiksliausiai pasakantieji mano nuotaiką. Juk taip kadaise buvo pavadinta ir viena mano atsiminimų kronika apie Antaną Valiukėną, mano brangiausią ir tyriausią jaunystės dienų draugą, praėjusio karo pabaigoje žiauriai nuskendusį raudonojo tvano sūkuriuose. Tebūnie tie žodžiai jam paminėti, nes pagaliau tai juk jo ištarti žodžiai prieš dvejetą dešimtmečių. Ir tada man pasirodė, kad šie žodžiai lygiai tinka viskam, kas šioje knygoje dar liko pasakyti" (autorius).