1942-ųjų Berlynas. Jauną moterį Marie Jalowicz tuoj suims gestapas. Tačiau ji nori gyventi, todėl ima slapstytis. Po penkiasdešimties metų Marie Jalowicz-Simon pirmą sykį papasakoja savo istoriją. Įrašomos 77 magnetofono juostos – jos sudaro šio nepakartojamo dokumento pagrindą. Moteris be pagražinimų pasakoja, ką reiškia diena iš dienos slapstytis nacionalsocialistiniame Berlyne. Reikia netikrų dokumentų, patikimų slėptuvių ir pagalbininkų. Ji nesėkmingai mėgina išsigelbėti fiktyviai ištekėdama už kino, vėliau – per Bulgariją pabėgti į Palestiną. Glaudžiasi artistų namuose, gyvena su svetimšaliu darbininku iš Olandijos. Ją nuolat gelbsti neįtikėtina drąsa ir sumanumas. Tai autentiškas nepaprastos jaunos moters liudijimas apie nepalaužiamą norą gyventi.