Kultūrologinė studija apie Tibeto istoriją, religiją, kultūrą, gamtą ir šio krašto žmones. Rašytoja pasakoja įspūdžius, kuriuos patyrė keliaudama.
„Prarasta pažadėtoji žemė“, paskutinė budizmui skirtų esė triptiko knyga, kelionės įspūdžių ir kultūrologinės studijos forma įkūnija „Tibeto kaip gyvenimo būdo“ koncepciją. Aprašomos medžiagos nepaprastai daug: tai religijotyra, mokslas, beletristika, tačiau enciklopediniai faktai neužgožia jaudinančio pasakojimo apie patirtus dvasinius praregėjimus. Puikiai subalansuotos tekstinės medžiagos proporcijos, meistriškai tapomi literatūriniai portretai ar peizažai. Autorė gyva patirtimi liudija, kaip neįmanomai sunku Vakarų žmogui priimti Rytų tikrovę ir laužyti savo įsitikinimus, nebijo išpažinti moteriškų nuoskaudų, išgyventų susidūrus su tibetiečiais vyrais. Žavesio knygai suteikia ir gera, stipri autoironija įsimylėto Tibeto atžvilgiu. J. Ivanauskaitės tekstą nuolat lydi nuostabūs nežinomos joginės Pemos Dočen eilėraščiai, skambantys kaip alter ego balsas, sykiu padedantis ištverti savo valia pasirinkto kelio į vienatvę.