Karo dienoraščiai, 1939-1945

Žymiausios vaikų rašytojos Astridos Lindgren „Karo dienoraščiai, 1939-1945“ yra Antrojo pasaulinio karo metais rašyti asmeniniai dienoraščiai. Tik po autorės mirties ir ilgai trukusių svarstymų A. Lindgren šeima sutiko išleisti šiuos dienoraščius, kuriuose be jautrių ir svarbių įžvalgų apie karą gausu asmeninio rašytojos gyvenimo detalių.
Dar prieš tapdama visame pasaulyje žinoma vaikų rašytoja, Astrida Lindgren rašė apie karo žiaurumus. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Astrida Lindgren su šeima gyveno Stokholme. Jos to meto dienoraščiai pateikia išskirtinį ir jautrų pilietės, moters, motinos požiūrį į viską niokojantį karo konfliktą. Ji drąsiai kritikuoja karo žiaurumus ir giliai bei atidžiai stebi pasaulio politiką. Ji kalba apie kasdienius karo padarinius ir analizuoja pačią blogio prigimtį. O tarp pasakojimų apie karą prasiskverbia mintys apie jos asmeninį gyvenimą – santuokos ir finansines problemas, išbandymus, tenkančius jai kaip rašytojai ar motinai.
Karo metais A. Lindgren užpildė septyniolika užrašų knygelių, kuriose klijuodavo laikraščių straipsnius, maisto kuponus ar to meto skrajutes.
Jau po rašytojos mirties išleisti „Karo dienoraščiai“ sulaukė tarptautinio pripažinimo, o Švedijos spaudoje jie vadinti „neprilygstamu karo pasakojimu“ ar „šokiruojančia istorijos pamoka“.
A. Lindgren „Karo dienoraščiai“ – tai asmeninis ir gyvas pasakojimas apie karo apimtą Europą.
Dėl gausių asmeninių detalių šiuose dienoraščiuose, A. Lindgren šeima ilgai abejojo, ar leisti juos viešai. Knygoje „Karo dienoraščiai, 1939-1945“ Astridos Lindgren kalba apie
ne tik apie globalius karo įvykius ir Švedijos neutralitetą, bet ir fiksuoja savo šeimos
džiaugsmus ir skausmus, maisto ir drabužių kainas, vaikų ligas,
sutuoktinio išdavystes. Rašytojos duktė Karina Nyman teigė, kad dienoraščius jos mama rašė bandydama padėti sau suprasti tai, kas vyksta. „Ji norėjo suprasti, iš ko galėjo išaugti to laiko įvykiai.“
Nepaisant skaudžių ir sudėtingų išgyvenimų tiek asmeniniame gyvenime, tiek šalies mastu, rašytojos kūryboje jau tuomet buvo justi šiek tiek humoro ir ekscentriškumo, kurie po to padėjo parašyti išskirtines, visa pasaulį sužavėjusias knygas vaikams.
„Kaip rašytoja A. Lindgren nebuvo ta, kuri gilintųsi į savo jausmus, o kaip pilietė ji nebuvo iš tų galingųjų, kurie galėjo lemti istoriją. Tačiau ji buvo gyva kasdienių ir geopolitinių įvykių stebėtoja, kuri, kaip vėliau įrodė jo knygos vaikams, puikiai perprato gyvenimo užgaidas. Jautrūs ir įvairiapusiai jos dienoraščiai pateikia retai girdimą skandinavišką požiūrį į karą“.
Astrida Lindgren užaugo Neso miestelyje, netoli Vimerbio, Smolande. Baigusi mokyklą pradėjo dirbti vietinėje Vimerbio laikraščio redakcijoje. Būdama 18-os metų pastojo, tačiau su vaiko tėvu nesusituokė, sūnų augino viena. Vėliau rašytoja persikėlė į Stokholmą, susituokė ir susilaukė dukters. 1941 m. šeima persikėlė į apartamentus, pro kurių langus matėsi vienas didžiausių Stokholmo parkų. Ten rašytoja gyveno iki pat mirties.
Astrida Lindgren mirė 2002 m. Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją. Tai didžiausias pasaulyje piniginis apdovanojimas vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams bei populiarintojams.