Katės lopšys

„– Pone, kaip miršta žmogus, iš kurio atimta literatūros teikiama paguoda?
– Viena iš dviejų, – atsakė šis. – Jam supūva širdis arba atrofuojasi nervų sistema.“

Rašytojas Jona nusprendžia sukurti knygą apie vieną iš atominės bombos išradėjų – Feliksą Hionikerį. Sekdamas jo pėdsakais, autorius atsiduria mažytėje Karibų jūros saloje San Lorense. Čia klesti tironija, o žmonės išpažįsta džiunglėse besislapstančio pranašo Bokonono religiją, kuri grįsta fomomis – „netiesomis, darančiomis žmones drąsius, kilnius, sveikus ir laimingus“. Atvykėlis Jona per atsitiktinumą tampa šios šalies prezidentu ir, negana to, užmezga romaną su buvusio diktatoriaus dukra Mona. Jis patiria daug nuotykių, kol susiduria su apokaliptiniu ginklu – visa aplinkui stingdančiu ledu.

„Ko gero, prisimindami karus, mes turėtume išsirengti ir, išsidažę mėlynai, repečkoti keturiomis kriuksėdami kaip kiaulės. Tai tikrai labiau priderėtų negu kilnios kalbos bei vėliavų ar gerai suteptų patrankų demonstravimas.“

„Katės lopšys“, pirmą kartą išleistas 1963 m., laikomas Karibų krizės, kai pasaulis ir vėl buvo pakibęs virš branduolinio karo prarajos, alegorija. Knygos personažai labai realistiški, daugelis jų turi atitikmenis. Pavyzdžiui, mokslininko Felikso Hionikerio prototipas yra Irvingas Langmuiras, svajojęs sukurti dirbtinį sniegą. Kūrinys Kurtui Vonnegutui (1922–2007) nepelnė jokios premijos, tačiau Čikagos universitetas, kuriame rašytojas studijavo, už knygoje perteiktas idėjas suteikė jam antropologijos magistro laipsnį.