Trečiasis "Lituanistinės bibliotekos" leidinys yra Simono Stanevičiaus Raštai (1967, 655 p.). Paruošė Vilniaus universiteto docentas dr. Jurgis Lebedys, išaugęs į pagrindinį mūsų senosios literatūros istoriką. Savo darbą jis atliko su savo įprastiniu kruopštumu ir rūpestingumu. O S. Stanevičių jis gerai pažįsta, nes yra parengęs jo monografiją (1955) ir redagavęs ankstesnius jo atskirų veikalų leidimus. "Raštai" yra mokslinis leidinys, kuris sutelkia visą S. Stanevičiaus palikimą ir jį aprūpina įvairiais komentarais. Pradžioje duodama grožinė S. Stanevičiaus kūryba — pasakėčios ir odė "šlovė žemaičių". Duodamas ir fotogra-fuotinis, ir transponuotasis tekstas. Tokiu pat būdu pateikiamos ir S. Stanevičiaus išleistos "Dainos Žemaičių" (jų melodijas aptaria ir paaiškina J. Čiurlionytė). Pirmą kartą skelbiamas (su lenkišku originalo tekstu) "Lietuvių mitologijos aiškinimas", likęs nebaigto ir spaudai neparuošto rankraščio pavidalu. Jame S. Stanevičius apžvelgia K. Hartknocho, M. Strijkovskio ir J. Lasickio veikalus, stengdamasis kritiškai atskirti tikrus dalykus nuo prasimanytų. Fotogra-fuotiniu tekstu perteikiami abu S. Stanevičiaus atlikti vertimai: T. Brandenburgo "Apie darymą valgio iš kerpių islandų" ir Ch. F. Lhomond'o "Istorija šventa", be to, lietuvių kalbos gramatika "Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos" (perspausdintas 1737 išleistas vadovėlis "Universitas linguarum Litvaniae", kai ką papildžius ir pridėjus lietuvišką - lotynišką prakalbą). Dar duoti trys S. Stanevičiaus laiškai (vienas D. Poškai, du T. Narbutui). S. Stanevičiaus bibliografija (joj liko nežinoma tik Lietuvių Enciklopedija, kur apie S. Stanevičių rašė V. Maciūnas) ir gausūs paaiškinimai atbaigia šį leidinį. Dr. J. Lebedžio dėka turime visą S. Stanevičiaus palikimą po ranka vienoj vietoj.
šiaip, besirūpinant daugiau partijos negu Lietuvos istorija, dėmesio vertų istorinių knygų nedaug pasirodo.