Likimai

Nuo tada, kai Tamenį buvo pašovęs Barnis, Lorelė nebuvo mačiusi jo tokio sutriuškinto, tad glaudėsi virpėdama iš palengvėjimo, atsikračiusi baimės, kuri stingdė ją net pačiai nežinant. Lorelė perbraukė pirštais perkirstą vaikino skruostą ir atšlijo išgirdusi tylų aiktelėjimą visai jai prie lūpų. Tačiau Tamenis nesitraukė. Netgi prisiglaudė dar arčiau. Lorelė norėjo, kad juodu turėtų daugiau laiko, kad galėtų užsimiršti nuo jo bučinių, pamiršti, jog ten kažkur dėl visų jų gyvybių kaunasi Šeris...