Šioje knygoje daugiausia neišgalvotų Lingėnų kaimo žmonių sekmadieninių susitikimų, diskusijų, ginčų, daržniausiai ne darbymečiu. Tuose susitikimuose būdavo daug filosofijos, išminties, tiesos ir padorumo. Algirdas Karalius, atpasakodamas pokalbius, įvykius, istorijas, gal net ginčus, taikliai kaimo žmonių susibūrimus pavadina „seimeliu“, nors vyrai ten dažniausiai nieko nesprendė, tik dalijosi išmintimi.
Knygoje gražūs dialogai, liaudiška kalba, įdomūs posakiai, tariami ir vykę nutikimai bei istorijos, daug etnografinių vaizdų, žmonių buities ir gyvenimo aprašymų. (Stanislovas Abromavičius)