"Rašyti atsiminimus - kankinantis užsiėmimas. Juk reikia kone iš naujo išgyventi ne tik tai, kas buvo gera, - teigia žymus lietuvių istorikas, apžvelgdamas kone pusės šimtmečio epochą ir įspėdamas, - kad šie kaip ir kiti atsiminimai subjektyvūs, nes jie išnyra iš individualaus, mikropasaulio gelmių, į visą praeitį čia žvelgiama iš savo "centro", nuo savo gyvenimo kalnelio. "O nuo to "kalnelio" skaitytojui atsiveria nepaprastai plati ir spalvinga panorama su nuosekliai ir objektyviai analizuojamais įvykiais, ryškiais žmonių portretais ir asmenybių bruožais, su vertingomis mokslininko įžvalgomis apie istorijos, "kaip žmoniją vienijančios patirties" raidą ir apskritai istorijos mokslo svarbą, nes "per istoriją suvokiama žmogiškoji esybė laiko sraute, ir viskas, kas laukia ateityje, bus praeities tąsa".