(Ne)šventųjų gyvenimai. Alytietiškos istorijos

Kostas Poškus yra dailininkas. Ir ne tik. Jis tapo, piešia, rašo, kartais uogauja, renka grybus, plaukia upe (dažniausiai Nemunu arba Merkiu), slidinėja ir užsiima kitais kūrybiniais darbais, džiaugsmais ir malonumais.

Dar svarbu yra tai, kad Kostas Poškus užaugo ir gyvena Alytuje. Jis yra iš vadinamųjų senųjų alytiškių, kurių genuose nežinia dėl kokių priežasčių yra užkoduotas poreikis pasakoti tikras, bet labai pagražintas istorijas.

Kosto Poškaus tekstai - tai dailininko komentarai jo tapybos darbų ir piešinių paraštėse, vaizdinės kūrybos pratęsimai, papildimai ir dialogai su ja. Šiuos rašinius galima priskirti ir esė, ir novelės, ir net po epo (tiksliau jo apmatų, kuriuos galima tituluoti "Alytietiška odisėja") žanrui. Savo ruožtu - piešiniai nėra pasakojimų iliustracijos, tai tik, anot autoriaus, tos pačios grandinėlės dalis.

Knygoje "(Ne)šventųjų gyvenimai. Alytietiškos istorijos" - pagrindinis pasakojo veikėjas yra tas pats Kostas Poškus bei jo gyvenamoji aplinka; geografine prasme - tai Pietų Lietuva, miestelio dvasią išsaugojęs Alytus su jo gyventojais. Siužetinę intrigą kuri protagonisto ir šios terpės santykiai, kupini asmeninių monologų, emocinių kibirkščių ir kitokių nutikimų.

"Gyvenu Alytuje, esu prigimtinis alytiškis, todėl, manau, rašyti apie gimtąjį miestą turiu visą ir neatimamą teisę. Tegu ateities istorikai į šiuos pasakojimus nežiūrės pernelyg rimtai kaip į dokumentais patvirtintą metraštį, nes daugelis faktų yra netikslūs, pritempti prie autoriui patogios fabulos, gerai kai kurių jų nežinant, sugalvoti ar laisvai interpretuoti. Į praeitį sugrįžti neįmanoma, todėl esu ramus, kad jų tikrumo niekas nepatikrins. Esu laisvas ir niekam neįsipareigojantis.
Galiu tik palinkėti sau gerai meluoti."
Kostas Poškus