Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai

Nuo senų laikų Pravieniškių pataisos namų antrojoje valdyboje 1-asis lokalinis sektorius yra vadinamas bachūrų lokalke. Tai reiškia, kad čia vienaip ar kitaip kali asmenys, kurie yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, darančiomis nusikaltimus laisvėje. Jie savo grupuotes formuoja ir kalėjime. Jei administracija ir bando vieną kitą bachūrą ar vierchą perkelti į kitą lokalinį sektorių, kuriame pagal nuteistųjų taisykles jis negali kalėti, pats kalinys atsisako paklusti – niekur nesikelia. Tada jis dažniausiai būna uždaromas į drausmės būrį, paskui grąžinamas atgal į savo lokalinį sektorių. Be to, jei administracija ir bandytų, pavyzdžiui, bachūrą ar keletą bachūrų perkelti į lokalinį sektorių, kuriame dirba nuteistieji, tokiu atveju gali kilti riaušės, bado akcijos ir pan., todėl dažniausiai kaliniams yra nuolaidžiaujama. Pagal nerašytas taisykles, galiojančias Pravieniškių pataisos namuose, bachūrai yra aukščiausia nuteistųjų grupė ar kasta, jie nedirba, vadovaujasi ir laikosi nerašytų taisyklių – poniatkių.
Žodis „bachūras" reiškia pagrindinį dalyką: toks asmuo laikosi ir g yvena pagal poniatkes, negali bendradarbiauti su administracija, negali dirbti kalėjime ir jokiomis aplinkybėmis duoti jokių parodymų. Bachūras nelinkęs pasitaisyti: jei jis laisvėje darė nusikaltimų, juos daro ir kalėjime, taip pat darys ir išėjęs į laisvę.

Pravieniškių mafija – šešerius metus pataisos namuose veikusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė, sudaryta iš gerai teisėsaugai žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

Tiesą apie tai, kas vyksta Pravieniškių pataisos namuose atskleidęs ir visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs portalo „Delfi.lt" specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius knygoje Pravieniškių mafija aprašo kalėjimo kasdienybę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotus kalėjimo „bachūrų", „dūchų" ir „gaidžių" liudijimus apie kruviną kovą dėl valdžios, kalinių luošinimus, prekybą narkotinėmis medžiagomis, pareigūnų papirkinėjimą, santykius su pramogų pasaulio žvaigždutėmis, bet ir pasakoja apie nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus, taip pat pirmą kartą publikuoja prabilusių garsių kalinių išpažintis.

„Ši knyga taip įtraukia, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs apie tai, ką perskaitei. Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Mes, kaip visuomenė, privalome padaryti viską, kad situacija šalies įkalinimo įstaigose pasikeistų."