Monografijoje nagrinėjama tarpukario Lietuvos kalbininko, litartūrologo, pedagogo ir kultūrininko A.Ašmonto (1906-1941) gyvenimas ir kūryba. Aprašomi žinomi ir naujai surasti biografijos faktai, apžvelgiamas palikimas, mėginama nustatyti jo vietą ir reikšmę lietuvių kalbos ir litertūros moklso, kultūros ir švietimo istorijoje.