Sovietų armijoje

Tai knyga apie tarnybą sovietų armijoje. Ji vyko ne karo ar regioninio konflikto aplinkoje, bet ramioje vietoje įprasta eiga, kurios esminis akcentas buvo forsuotas ideologinis auklėjimas. Atitinkamai skleidėsi ir tos ideologijos tikslai - pirmiausia vadinamojo naujo sovietinio žmogaus formavimas. Tai ne vien akla marionetė, bet apskritai buko, nemąstančio žmogaus tipas, mechaniškai atliekantis sistemines funkcijas.
Ideologine prasme armijos aplinka nesiskyrė nuo sovietinio civilinio gyvenimo, tačiau buvo kur kas intensyvesnė. Tai, kas civiliams buvo peršama tarsi geruoju - įmantriu propagandiniu gudrumu, laikantis įvairių kompromisų, - kariams jau buvo brukama muštro principu. "Nesupranti galva - suprasi rankomis, kojomis" - populiarus sovietų armijos posakis.
Beprasmiška ideologija, ekstremalios būties sąlygos verčia giliau pažvelgti į pačią egzistenciją, įvertinti visų laikų žmonių santykių problemas. Ir neišvengiamai kyla klausimas, ar tikrai viskuo galima apkaltinti vien sovietinę sistemą? Autoriaus patirtis teikia užuominų, kad esama civilizacija remiasi iš esmės tais pačiais principais, tik pridengtais kultūros šydu. Ir žmogaus išlikimo problema nesiriboja vien buvusios sovietinės ideologijos faktoriais.