Prieš skaitytojo akis praslenka du autoriaus gyvenimo dešimtmečiai — žmogaus, ėjusio XX amžiaus raudonosios katorgos keliais nuo ramaus Žemaitijos miestelio Endriejavo iki Raudondvario pakaimėje per Kretingos, Klaipėdos, Vilniaus kalėjimus į baisiausius Sibiro lagerius, į mirties stovyklą Karagandoje, i tremtį Krasnojarske. Tik pats autorius gaii papasakoti ir nutapyti tikrąjį komunizmo „peizažą", nes mes nesugebėtume; mūsų pareiga — skaityti, suprasti, įsidėmėti, neužmiršti.
"Šiuos prisiminimus skiriu Endriejavo valsčiaus partizanams, žuvusiems kovose, kaliniams, tremtiniams, išduotiems ir parduotiems savųjų judų į katorgą— okupantų pragarą, kovojusiems už Tėvynės laisvę, paaukojusiems jaunystę ir gyvybę."