Pasiėmė mane miškai

Straipsnių, interviu, reportažų ir apybraižų rinkinys. Autorė supažindina su pastarųjų penkerių metų Lietuvos miškų žinybos darbu, valstybinių miškų auginimo, tvarkymo, kirtimo ir pardavimo problemomis, žmonėms, atsakingais už vieną didžiausių nacionalinių turtų - mišką.
Giria giružė šventa mūsų protėviams, dainose apdainuota, pasakose aprašyta. Ji šildė, maitino. Tarsi motina savo vaiką giria glaudė lietuvį visais gyvenimo sunkmečiais. Meilė miškui - mūsų tautos sąmonėje ir kraujyje.
Miškininkas - ypatinga profesija. Ne veltui sakoma, kad ne vyrai renkasi girią, o giria pasirenka juos. Skambiai tai galėtum pavadinti meile. Matyt, iš tos meilės ir tvirtas miškininkų stotas, sveikata, energija. Dažniausiai ir linksmas būdas, nes visą bjaurastį giria ištraukia.
Ar visada esame teisūs, kaltindami savo laikų miškininką, kad vaikams ir vaikaičiams - ateinančioms kartoms jis paliks tik boluojančius kelmus? Į šį klausimą ir bando atsakyti knygos autorė.