Per metus vidutiniškai 50 lėktuvų, pakilusių į orą, nepasiekia savo uostų. Per pastaruosius 10 metų (2003-2013 m.) aviacijos katastrofose kasmet žūdavo vidutiniškai 720 žmonių. Vis dėlto galima drąsiai teigti, nors skrydžių ir daugėja, tačiau aviakatastrofų mažėja. Tai patvirtina visažinė statistika.
Knygoje "Skrydis į mirtį" pasakojama apie pasaulyje įvykusias didžiausias lėktuvų katastrofas, nagrinėjamos orlaivių kritimo priežastys. Daug vietos skirta ir katastrofoms, kurios pasaulyje sukėlė didžiausią rezonansą.
Tarp tokių - Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuvo TU-154M katastrofa 2010-ųjų balandžio 10-osios rytą, kai prezidentas su gausia delegacija skrido į Smolenską Rusijoje, kad pagerbtų apie 22000-25000 Lenkijos karininkų ir kitų šios šalies piliečių atminimą. Deja, 2010-aisiais tragedija pasikartojo: Rusijoje antrą kartą žuvo lenkų tautos žiedo dauguma. Prezidento lėktuvas nukrito apytikriai 19 kilometrų į rytus nuo Katynės miško, kuriame buvo palaidoti lenkų karininkai.
Arba - iki šių dienų likusi paslaptingiausia Korėjos boingo žūtis virš Sachalino salos 1983-iaisiais. Tų metų rugsėjo 1-ąją Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą "Boeing 747", kuris skrido įprastu reisu KAL-007 iš Niujorko (JAV) į Seulą (Korėja), numušė viršgarsinis sovietų naikintuvas SU-15. Vėliau buvo nustatyta, kad po šūvio lėktuvas 40 sekundžių dar kilo į viršų ir tik po to ėmė žemėti. Specialistų teigimu, jis leidosi 12 minučių ir... kažkur dingo. Nė vieno žmogaus kūno niekas nerado. Nei rusų, nei amerikiečių pareigūnai, atlikę tyrimą, taip ir neatsakė, kur galėjo dingti per pustrečio šimto žmonių kūnai... Ir ar tie žmonės iš tikrųjų skrido minėtu lėktuvu?.. Kas buvo boinge?..
Atsakymai į šiuos ir kitus su lėktuvų katastrofomis susijusius klausimus - knygoje "Skrydis į mirtį".