Monografijoje apžvelgiama rašytojos S. Čiurlionienės-Kymantaitės (1886-1958 modernios estetinės pažiūros, reikšmingiausios dramos ir beletristika, įnašas į kritikos plėtotę, pedagoginė, visuomeninė veikla, kultūrinės aspiracijos, kurių dalis puoselėta su vyru - pasaulinio garso dailininku ir muziku M.K. Čiurlioniu. Parodomas sunkus gyvenimas ir vėlesniais laikais, kai sovietinė valdžia ignoravo rašytojos kūrybą. S. Čiurlionienės moralinė ir materialinė parama Antrojo pasaulinio karo metais persekiojamiems ir radusiems jos namuose priebėgą įvairių tautų žmonėms, o pokariu - tremtiniams ir politiniams kaliniams. Skiriama lituanistams ir platesnei visuomenei.