Šokio erdvėse. Balerinos Loretos Bartusevičiūtės kūryba

Knygoje „Šokio erdvėse. Balerinos Loretos Bartusevičiūtės kūryba“ aptariami originalūs baleto ir šokio spektakliai, sukurti profesionalių choreografų Lietuvoje viso XX amžiaus ir XXI amžiaus pirmųjų dešimtmečių laikotarpiu. Originalumas čia suvokiamas kaip savita muzikinė ir (ar) choreografinė forma, suteikta baleto ir šokio spektakliui Lietuvos arba kitų šalių kūrėjų ir pirmą kartą pristatyta Lietuvoje.

Remiantis šaltiniais apibūdinama spektaklių choreografinė ir scenografinė forma, pateikiama ikonografinė medžiaga (dekoracijų, kostiumų eskizai, nuotraukos), padedanti suvokti šių scenos meno kūrinių vizualius pavidalus, prieduose spausdinama informacija apie premjeras ir spektaklių siužetų santraukos.

Knyga gausiai iliustruota Loretos Bartusevičiūtės vaidmenų ir asmeninio gyvenimo nuotraukomis, pateikiamas jos vaidmenų sąrašas, jaunesnės kartos baleto solisčių, choreografių mintys apie balerinos kūrybą.

Knyga skirta Lietuvos baleto istorija besidomintiems skaitytojams.

Loreta Bartusevičiūtė (g. 1958) – viena iš svarbiausių XX a. pabaigos Lietuvos baleto solisčių, kurios kūryba ženklina naują Lietuvos baleto istorijos etapą, susijusį su Lietuvos baleto mokyklos raida, nauja jos technine ir menine kokybe. Ryškus artistiškumas, puiki klasikinio šokio technika, derinanti virtuoziškumą su subtiliais šokio stiliaus niuansais, leido Bartusevičiūtei sukurti pavydėtiną sąrašą baleto personažų. Humoras ir dramatizmas, komiška bravūra ir lyrizmas, konkreti sceninio charakterio detalė ir apibendrinta filosofinė įtaiga – kryptys, kuriomis skleidėsi Loretos Bartusevičiūtės talentas. Kiekvienas vaidmuo – atskira istorija, ne tik balerinos Loretos Bartusevičiūtės, bet ir kiekvieno jos spektaklius regėjusio žiūrovo meniškosios patirties dalis – švytinti, viliojanti ir jau nykstanti kaip miražas.

Helmutas Šabasevičius (g. 1964) 1989 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro
disertaciją, nuo 1997 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto Muzikos ir teatro istorijos skyriuje. Tyrinėja Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istoriją, XIX a. vaizdų kultūrą, teatro ir dailės ryšius, Lietuvos ir užsienio spaudoje yra paskelbęs mokslinių ir populiariųjų straipsnių, parodų ir spektaklių recenzijų, skaitęs pranešimų ir viešų paskaitų. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, yra meno kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius. 2017 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno
premija.