Atsiminimuose kiek beletrizuotai pasakojama apie dvejus metus, praleistus asfaltito kasyklose Komijos ATSR. Kartu prisimenamas kelias į tremtį, nevengiama platesnių pasvarstymų apie lagerine prievarta palaikomos visuomenės ateitį, galimybes tokiomis sąlygomis išlikti žmogumi.