Apnuogintas verslas

Verslas – tai kūryba. Jis kaip tapyba. Pradedate nuo tuščios drobės. Galite tapyti, ką tik norite – bet ką – ir kaip tik tai yra jūsų pirmoji problema. Juk už kiekvieno gero kūrinio, kurį jums gali pavykti nutapyti, stovi daugybė blogų, nevykusių kūrinių, kurie tik ir laukia, kad juos nutapytumėt. Tai jus baugina? Turėtų bauginti. Pradedate. Renkatės spalvas. Antroji spalva turi derintis su pirmąja. Trečioji – su pirmąja ir antrąja. Ketvirtoji su ... Jums kyla idėja. Ji jau užvaldė jus, ir nebegalite sustoti. Įsitraukėte, ir kelio atgal nebėra. Žmonės, blogai atsiliepiantys apie verslininkus, dažniausiai nesuvokia esmės. Tie versle esantys žmonės, kuriems sekasi, įveikė savo baimę ir ėmėsi kurti kažką ypatingo, kas paveiktų žmonių gyvenimus. Ar gerai parinktos spalvos? Ar lėktuvai išblizginti? Ar jų įgulų išvaizda nepriekaištinga? Ar keleiviams patogu? Ar geros sėdynės? Koks maitinimas? Kiek tai kainuoja?... Nesvarbu, kas jūs esate – dailininkas siurrealistas ar kompanijos generalinis direktorius – vis tiek reikia apmokėti sąskaitas ir pinigai visada ateina vėliau nei tikėjotės. Atėjus recesijai, nedideli finansiniai sunkumai gali tapti didelėmis, galinčiomis pakeisti visą gyvenimą krizėmis ir dažnai tenka priiminėti sunkius sprendimus. Kaip tik apie šią verslo pusę žurnalistai taip mėgsta rašyti, tačiau tai pati neįdomiausia ir mažiausiai būdinga verslo dalis. Antraeilė. Nuobodi. Svarbiausia juk tai, ką kuriate. Ar pavyko sukurti? Ar tai, ką sukūrėte, sukelia pasididžiavimo jausmą?