Globalizacija, atskleisdama efektyvumo galias daugybei unifikacijos priemonių ir procesų, kartu sieja ir abejones dėl civilizacijos įvairovės kaip pagrindinio jos tobulumo požymio. Nemaža dalis pragmatiškai mąstančių tyrinėtojų visiškai pritarė minčiai, kad globalizacijos procesai - tai greitkelis j civilizacijos tobulumą. Šioje monografijoje bus siekiama nagrinėti pasaulines globalizacijos generuojamas nuostatas dėl nedidelės valstybės plėtros savarankiškumo modelio formavimo. Taip pat nagrinėjama, kaip nedidelėms šalims, ypač toms, kurios nedisponuoja išskirtinai reikšmingais gamtiniais ar kitokiais strateginiais ištekliais, formuoti plėtros sprendimus, norint išsaugoti organizacinio valdymo įvairovę, kuri galimai civilizacijos plėtrai yra ne mažiau svarbi negu biologinė įvairovė. Darbe analizuojama universaliai tvarios plėtros modelio galimybė minėto tipo šalims tapti tuo saugiu greitkeliu, kuris leistų besivystančiomis vadinamoms šalims visavertiškai integruotis į jau ekonominės veiklos ir šiuolaikinės civilizacijos brandą pasiekusių šalių klubą. Monografijoje pagrindiniai konkretūs vertinimai ir skaičiuotės atliekami Lietuvos Respublikos, kuri yra visateisė Europos Sąjungos (ES) narė, ekspertinių ir statistinių duomenų pagrindu. Taigi skyriaus pavadinime paminėtos analizės tikslas - orientuotis į mokslo jau deklaruojamas universaliai tvarios plėtros galimybes, o kartu ir ES teikiamą paramą, siekiant tapti ekvivalenčia ekonomine nauda su kitomis ES narėmis besikeičiančia šalimi. Lietuvoje suprantama, kad toks ekonominio bendradarbiavimo režimas - tai kūrybinio komforto ir veiklos efektyvumo šaltinis. [Iš Pratarmės]