utorius knygoje kelia klausimą, kokį poveikį ekonomikos funkcionavimui ir šalių gerovei daro formalios ir neformalios visuomenės institucijos. Kai kurios institucijos (pavyzdžiui, tos, kurios pripažįsta ir gina nuosavybę) atveria sparčios ekonominės plėtros galimybę, o kitos veda į ekonominį aklagatvį ir ilgalaikį šalių sąstingį skurde. Autorius pateikia naują teorinį aparatą šioms problemoms nagrinėti; savo tezes iliustruoja pavyzdžiais iš ekonominės istorijos. Knyga bus naudinga ne tik ekonomistams ir ekonomikos istorikams, bet ir visiems tiems, kuriuos domina šalių gerovės ir skurdo priežąstys.