pinigu socializmas

Knygoje išsamiai aptariamos 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės depresijos priežastys. Autorius pateikia ir pagrindžia požiūrį, kad depresiją sukėlė centrinės bankininkystės ir dekretinių pinigų sistemų paplitimas pasaulyje. Aptaręs šias priežastis, autorius kritikuoja paplitusias kovos su depresija priemones kaip ne tik neveiksmingas, bet ir bloginančias situaciją, ir pateikia patikimesnės pinigų sistemos viziją. Tik nedaug pasaulio ekonomistų numatė dabartinę pasaulinę finansų krizę. Visi jie be išimčių priklauso austrų ekonomikos mokyklai, kurios žymiausias atstovas yra Nobelio premijos laureatas Friedrichas A. von Hayekas. Dar 1976 m. jis reikalavo atsisakyti valstybinio popierinių pinigų monopolio ir „denacionalizuoti pinigus“. F. Hayekas tvirtino, kad nuo to priklauso netgi civilizacijos išlikimas. Rolandas Baaderis buvo žymus austrų ekonomikos mokyklos atstovas Vokietijoje. Jis įgijo ekonomikos mokslų magistro laipsnį ir studijavo pas F. Hayeką. Kaip ir daugelis „austrų“ JAV, R. Baaderis tiksliai numatė 2007 m. prasidėjusią finansų krizę. 2005 m. pasirodžiusi jo knyga „Geld, Gold und Gottspieler“ (Pinigai, auksas ir žaidimas Dievu) buvo su paantrašte „Kitos pasaulinės ekonomikos krizės išvakarėse“. Nors tikrųjų dabartinės pasaulinės ekonomikos depresijos priežasčių negali paaiškinti jokios klaidingos teorijos, formuojamos viso pasaulio universitetų ekonomikos fakultetuose bei žiniasklaidoje įsigalėjusios infliacionistinės (keinsistinės) laiko dvasios, šias priežastis įminti sugebėjo austrų mokyklos ekonomistai. Kadangi jų diagnozė yra tiksli ir logiškai tvarkinga, jų siūlomi vaistai taip pat yra vienintelis būdas pramoninėms Vakarų šalims išsigelbėti nuo gresiančio nesuvokiamai gilaus skurdo ir siaubingo kracho. Beprecedentė pasaulinė depresija dar tik prasideda, ir nuo blogiausio išsigelbėtume tik skubiai pereidami prie patikimų privačių valiutų. Kaip visuomet aiškia kalba R. Baaderis pateikia tiek depresijos priežasčių analizę, tiek moksliškai tiksliai rodo išsigelbėjimo kelius. Ši, šešioliktoji, jo knyga yra paskutinis ir pats garsiausias šio puikaus vokiečių libertaro raginimas pabusti.