Vadovo asmenybės ugdymo etika

Monografija priskirtina socialinių mokslų srities vadybos ir administravimo krypčiai, tačiau gali būti naudojama bendriau ir plačiau dėstant etiką kaip moralės teoriją švietimo sistemoje ir apskritai daugelyje organizacijų. Rašinyje teikiama novatoriška moralės doktrina, kuri skirta lyderio, vadovo, valdytojo, valstybininko išugdai iki brandžios, dorybingos, kūrybingos ir stiprios asmenybės, iki šviesuolio. Parengtoji doktrina remiasi iškiliųjų Vakarų mąstytojų – Aristotelio, I. Kanto, A. Šopenhauerio, F. Nyčės, A. Šveicerio, E. Fromo, L. Kolbergo – mintimis ir teiginiais, tačiau kuriant doktriną kaip vientisą sistemą, įnešta estiškų naujadarų ir papildymų. Svarbiausios naujoviškos monografijos kategorijos ir sąvokos yra: aretokratija, aretotimikas, elevacija, etikalogas, eupatija. Rašinyje pateikta dvylikos patikslintų ir papildytų pamatinių etikos kategorijų – gėrio, dorybės, blogio, ydos, dvasios, sąžinės, patriotizmo ir kt. – glausti, nesunkiai įsimenami ir lengvai bendraujant persakomi apibrėžimai. Knygoje ginčijami ir atmetami reliatyvizmas, pliuralizmas, dogmatizmas ir remiamasi Aristotelio vidurio doktrina bei dialektika, kuri papildoma aukso pjūvio proporcija. Savaip sprendžiami asmens kokybės, proto sandaros uždaviniai, įvedama naujoviška supračio, kaip protinės raidos pakopos, sąvoka. Skyriuje „Vadovo asmenybės etika" aprašomi pavyzdinis dorybingas charakteris, pavadintas elevaciniu, bei grafiškai atvaizduota jo sandara. Poskyryje „Etikalogas" išdėstomas humanistinės etikos dvylikos priesakų sąvadas, skirtas save ugdančiai ir tobulybės siekiančiai asmenybei. Atskiruose knygos skyriuose bei poskyriuose nagrinėjami naujosios moralės doktrinos taikymas ugdymo, verslo, vadybos, politikos, komunikacijos, meno plotmėse.