Verslumo ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose : mokslo studija

Verslumas, kaip viena iš aktualiausių šio laikmečio ugdytinų kompetencijų, plačiai aptariama viešojoje erdvėje. Tai skatina daryti reiškinio sąlyginis naujumas ir modernumas. Nepaisant to, kad bendruosiuose Europos Sąjungos dokumentuose pateikiama minėto reiškinio apibrėžtis, skirtingais lygmenimis reguliariai vyksta diskusijos dėl verslumo sąvokos turinio. Remiantis tiek įvairaus lygmens teisės aktais, tiek ir mokslinėmis publikacijomis, pastarąjį dešimtmetį verslumas aiškinamas kaip „bendroji kompetencija ar kompetencija, aktuali visiems sparčiai besivystančių šalių piliečiams, kuri siejama su kūrybingumu, išradingumu, naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu, todėl jo ugdymas tampa ypač svarbus įvairių šalių socialinių, technologinių bei ekonominių pokyčių įgyvendinimui“. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų2 nurodomi aštuoni ES piliečiams svarbūs bendrieji gebėjimai (bendravimas gimtąja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; verslumas; kultūrinė išraiška), iš kurių išskiriamas verslumas. Ypač šio gebėjimo ugdymas aktualizuojamas įgyvendinant Lisabonos strategiją. Priimti teisės aktai tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis skatino permąstyti pasirinktas ugdymo kryptis, strategijas. [...]