Lietuvių patarlės ir priežodžiai (I dalis): A–D

Leidžiant daugiatomį patarlių ir priežodžių leidinį (LPP), kurio šiuo metu tėra išėjęs pirmas tomas (Lietuvių patarlės ir priežodžiai, I. A–D. Tomą parengė: Kazys Grigas (darbo vadovas), Lilija Kudirkienė, Rasa Kašėtienė, Gediminas Radvilas, Dalia Zaikauskienė, redagavo Kazys Grigas, Lilija Kudirkienė, kalbos dalykus tvarkė Irena Ermanytė, Milda Norkaitienė. – Vilnius, 2000), iš esmės laikomasi tipologinio Kartotekos principo, tačiau leidinyje tipo lizdo struktūra kitokia: ją formuoja patarlės versijos, išskiriamos pagal variantų sintaksinę formą ir variantų semantikos artimumą pagrindinei versijai (paprastai ji atspindėta antraštinio teksto) ar nutolimą nuo jos; versijos žymimos didžiosiomis raidėmis ir dar skaidomos smulkiau (A1, A2, A3…, B1, B2 ir t. t.). Tipų išdėstymo leidinyje tvarka, lyginant su kartotekos tvarka, bent kiek pakoreguota, t. y. nebėra griežtai laikomasi formalaus atraminio žodžio išskyrimo principo. Kai kuriais atvejais atraminio žodžio statusą įgyja žodžiai, žymintys patarlės temą, turinį labiausiai atspindinčią sąvoką (du; geras; savo…), taigi tipas Lazda turi du galus leidinyje dedamas ne prie žodžio lazda, o prie du, o Gero reikia paieškoti, blogas pats ateis, Gerasis šuo persiloja – ne prie paieškoti ir šuo, o prie geras (paliekant nuorodą formalaus atraminio žodžio vietoje, šiuo atveju prie lazda, paieškoti, šuo). Be abejo, griežtai nebesilaikant formalaus principo atsiranda daugiau subjektyvumo. Kartotekoje išskirtų tipų apimties taip pat ne visada griežtai paisoma. Leidinyje kai kurie kartotekos tipai sujungiami į vieną (tačiau pačioje kartotekoje buvusi tvarka nekeičiama, tik daromas įrašas, konstatuojantis sujungimo faktą); retais atvejais pasielgiama ir priešingai – didelio tipo (turinčio kelias dešimtis ar daugiau variantų) labiau nutolusios versijos leidinyje pateikiamos kaip atskiri tipai su savo versijomis (pvz., Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti, per 150 var., A–E versijos, ir Ne laikas šunis lakinti, kai vilkas bandoje, apie 70 var., A–C versijos).