Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas

"Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas" - tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.

Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną sudaro trys dalys: „Etnografijos terminų žodynas“, „Sisteminė etnografijos terminų rodyklė“ ir „Abėcėlinė etnografijos terminų rodyklė“.

Tekstų autorės – Danutė Aleknienė, parengusi tekstus apie tradicinę valstiečių aprangą ir interjero tekstilę, Elvyda Lazauskaitė, rašiusi apie tradicinę architektūrą, valstiečių buitį, kaimo bendruomenę, šeimą ir kalendorinius papročius, bei Skaidrė Urbonienė, kūrusi tekstus apie paprotinį meną ir muzikos instrumentus. Žodyną redagavo Marytė Slušinskaitė, o iliustracijas piešė Edita Prelgauskienė Maketuotojas – Arūnas Prelgauskas.

"Lietuvių etnografijos enciklopediniame žodyne" pateikiami susisteminti enciklopedinio pobūdžio straipsniai, iliustruoti piešiniais ir papildyti nuorodomis į išplėstinę informacijos paiešką. Pateikiama žinių apie XVIII a. – XX a. pradžios pagrindinius ir pagalbinius lietuvių verslus, amatus, transportą, liaudies architektūrą, tradicinę valstiečių buitį.
Daiktai atspindi istorinį laiką, įtakas ir pokyčius; materialiojoje būtyje užfiksuotos dvasinės būties apraiškos, savastis ir tautiškumas.
Aprašomi papročiai, tradicijos, paprotinio meno ir liaudiškojo pamaldumo apeiginiai daiktai, krikščioniškoji ikonografija.

"Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas" apima visų Lietuvos regionų etnografines realijas.