Lietuvos vietovardžių žodynas T. I-IV
Pirmajame žodyno tome pateikiami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis A, Ą ir B. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t.y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.
Antrajame žodyno tome publikuojami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis C, Č, D, E, Ė ir F. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.
Trečiajame žodyno tome publikuojami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis G ir H. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.
Lietuvių kalbos instituto vardynininkai po truputį grąžina skolą Lietuvos kultūrai, kalbotyrai ir vietovardžių rinkėjams. 2021 m. pabaigoje pasirodęs Lietuvos vietovardžių žodyno IV tomas suteikia galimybę sužinoti, kokie yra mūsų vietovardžiai (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, dvarų, ežerų, upių, balų, pelkių, raistų, kalnų, miškų, pievų, laukų, akmenų ir kitokių objektų vardai), prasidedantys raidėmis I (Į, Y) ir J. Vietovardžiai iš vietinių gyventojų pradėti rinkti XX a. pradžioje, o šis darbas pabaigtas apie 1990 metus, todėl žodyne atsispindi bemaž per visą amžių įvykę vietų vardų semantikos virsmai ir jais pavadintų objektų pobūdžio pokyčiai. IV tomas, kaip ir visas žodynas, yra mokslinė knyga, kurioje atskirus lizdus (straipsnius) sudaro tokios pačios kilmės vietovardžiai. Daugelio vardų kilmė aiškinama pirmąkart, taip pat referuojamos, o kai kada ir tikslinamos kitų tyrėjų paskelbtos kilmės hipotezės. Sistemiškai pateikti duomenys yra ir gera atspara tolesniems vietovardžių struktūros, kilmės, semantikos tyrimams. Kita vertus, lizdai sudėlioti abėcėlės tvarka, todėl ir ne mokslo žmonės čia gali gana nesunkiai susirasti jiems rūpimą vietovardžių grupę ar konkretų vietovardį. Tome sutelpa ir indoeuropiečių prokalbę menantys vandenvardžiai Ilma, Įsra, Jiesia, ir galbūt finougriškos kilmės ežero vardas Ilmėdas, ir perkeltinis balos vardas Japonija, ir į mišką įsispraudusio kaimo vardai Inkliuzai, Inkliūzai, ir netgi Įsimylėjusių alėja. Bent kiek įdėmiau pavarčius šią knygą galima pastebėti mūsų vietovardžių chronologinę, kilminę, semantinę įvairovę, pajusti kūrybingai išreikštus mūsų tautos santykių su aplinka ypatumus.
