aš IKONA 2017M.,NR 10

Šiandien aš neverksiu.

Prabėgo dar vieneri metai, ir aš tik dar labiau įsitikinau, kad gyvenimas – tarsi kalnai: kartais tu pilnas jėgų kopi į viršų sparčiu žingsneliu, kartais tenka prisėsti ant pakelės akmens ir atgauti kvapą stebint prieš akis tolumoje pradingstančių tave senokai aplenkusių keliautojų nugaras, o kartais... O kartais tu ritiesi į pakalnę kūliais, kaskart atsidauždamas į aštrų akmens kampą, ir vienintelis tavo tikslas yra išgyventi...

Mes vis lekiame šiose gyvenimo lenktynėse bandydami būti pirmi, bet dažnai pamirštame, kad kopiant į aukščiausią pasaulio kalną tikslas – nebūtinai pasiekti jo viršūnę. Gal tiesiog pakaktų apsidairyti. Pamatyti kalnų grožį. Įkvėpti gaivaus oro. Susirasti draugą. Išgelbėti bendrakeleivį. Pasidalyt.
Metų pabaiga – mistinis dalykas. Juk niekas išties nesibaigia, tačiau tai visada – ir nauja pradžia, kai gyvenimas suteikia naują šansą. Jis vadinasi „rytoj", todėl pamiršk klaidas, išmok pamokas, paleisk blogus dalykus ir susitelk į naujus – juk ateitis visada įdomesnė už praeitį. Priimk save, susitaikyk su aplinkiniais, atleisk. Padėkok. Šiandien gyvenk taip, lyg būtų paskutinė gyvenimo diena, ir ruoškis rytojui taip, lyg tai būtų pirmoji tavo gyvenimo diena. Visada prisimink, kad gyvenimo prasmė nėra surasti save, nes save tu susikursi. Tokią, kokios norėsi. Neeikvok jėgų kovodama su kitais, nes geriausias kerštas tave įskaudinusiems – tai gyventi nuostabų gyvenimą. Ir jei tau tai nepavyko iki šiol, kodėl negalėtų pavykti dabar?

365 puslapiai. Aš pasiruošusi užversti šią knygą ir aš šiandien nebeverksiu. O tu?

Agnė Jagelavičiūtė, žurnalo „AŠ Ikona" vyr. redaktorė