Monografijoje pagrindinis dėmesys sutelktas į V. Smakauską kaip medžio raižytoją virtuozą, leidykla, suvokdama būtinybę kiek įmanoma plačiau pristatyti ir kitas dailininko kūrybos sritis, siekė kuo didesnės iliustracijų įvairovės.