Pasiilgau... (arba) Mes-vienas kito angelai

L. Garbatavičūtės-Down knyga lyg savotiškas priekaištas dėl Lietuvoje susiformavusios nuomonės, kad vienokie yra lietuviai likę Lietuvoje ir visai kitokie išvykę iš jos. Pasak autorės, dabar visi susidūrėme su nauju fenomenu – emigracija, tačiau užuot griovę sienas, mes jas statome. Ji siūlo įsivaizduoti, kad Lietuva tarsi didelė Uždaroji akcinė bendrovė (UAB), kurios kai kurie darbuotojai tiesiog išsiųsti kurti filialų į kitas šalis, tačiau nedera tų darbuotojų atleisti iš darbo, vertėtų juos truputėlį paskatinti ir būdami svetur, jie ir toliau sėkmingai dirbs Lietuvos labui. Airijos lietuvė sako, kad atėjo laikas kovoti su emigracijos problema, paverčiant ją mūsų šalies privalumu.

Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad „Pasiilgau... (arba) mes vienas kito angelai“ labai šilta knyga, kupina ilgesio, nuoširdžių jausmų. Tuo suabejoti neleido autorės perskaityta ištrauka, kai tiek pati ji, tiek ne vienas iš susirinkusiųjų braukė ašarą. Ištraukoje L.Garbatavičiūtė-Down rašo apie savo dvejones dėl grįžimo į Lietuvą, apie tai kaip kaupiasi daiktai, kuriuos ketina vežti į Lietuvą, apie tai, kaip ji pasikeitė, apie tai, kaip kas vakarą peržiūri artimųjų nuotraukas, bijodama, kad veidai neišbluktų, apie tai, kaip BEPROTIŠKAI IŠ VISOS ŠIRDIES PASIILGO.