Knygoje, remiantis tikrais dar visai neseniai įvykusiais faktais, parodoma tragiška 1956 m. Vengrijos revoliucija, vengrų liaudies kova už laisvę ir nepriklausomybę, pasibaigusi lemtinga J. Kadaro išdavyste. Knygoje pateikiamas I. Nadžio – politiko, asmenybės, žmogaus su visais privalumais ir silpnybėmis – paveikslas. Autorius su kandžia ironija piešia tuometinę „tarptautinę areną“, smulkiai, dokumentiškai tiksliai ir be galo logiškai išnagrinėdamas aplinkybes, neapeidamas ir valstybių vadovų ambicijų, dėl kurių doras politikas nesunkiai galėjo susilaukti ir mirties nuosprendžio.