Biografinio pobūdžio knyga apie dviejų žmonių – Jurgio Buitkaus ir Inezos Juzefos Janonės – kelionę į literatūrą: pirmieji bandymai duobėto ir vingiuoto kelio pradžioje, išleistos pirmosios knygos ir pasirodę pirmieji vertinimai, neretai išmušantys ir pagrindą iš po kojų.
Turtinga, įdomi ir skaudi patirtis atsiveria iš dokumentinės medžiagos, laiškų ir autorinio pasakojimo: „Kaip mirti vedama jaučiausi, nė kojų nepavilkdavau iš ryto… prie popieriaus neprisiliesdavau, o rašymas man rodės prakeiksmu, kraupia nelaime, nuodu…“
Knygoje vyrauja mintys apie literatūrą, taip pat – šeimos, meilės, kūrybos, socialinio, kultūrinio gyvenimo temos.