Poema "Panevėžio metas" yra miesto istorinių procesų bei įvykių, asmenybių veiklos ir gyvenimų literatūrinis pasakojimas, suvienytas į visumą publicistinės ir poetinės kalbos, kuri įrėminta į įtaigią kronikų formą, sudarančią savotišką miesto istorijos epą. Autorius pabandė į tradicinę istorijos dėstymo tėkmę pažvelgti savotiškai originaliai ir neabejingai, nevengdamas mažai žinomų smulkmenų, kurios dažnai būna svarbesnės už rėksmingus paradinius stūgavimus. Iš norimų pasiekti daugybės tikslų autorius išskiria svarbiausiąjį poemos tikslą - istorijos sužmoginimą ir tikisi, kad daugeliui ši poema naujai atvers ir gražiai nuspalvins šiaip pilkoką miesto istorijos drobę ir šį miestą priartins prie kiekvienos čia gyvenančios sielos. Manau, ir Jūs būsit dėkingi tiems dviems žmonėms - Tėvui Stanislovui ir Albertui Meilui, kurių rūpesčio ir palaikymo dėka ši knyga atėjo į Jūsų rankas ir praturtins Jūsų dvasią.
Juolab, kad šios knygos leidyba Panevėžio miesto valdžia nesirūpino ir nesidomėjo. Tokia istorinė tiesa.